- bernapalaikis
- bernãpalaikis sm. (1), bérnapalaikis (1) 1. Klp netikęs, menkas vaikinas: Rugius pjovė toks bernãpalaikis Šmk. Tie bernãpalaikiai nedėlioj tai visas tvoras išvartė Pc. 2. psn. prastas samdinys: Turiu tokį bernãpalaikį, bet kas iš jo? Vlkv. Ir aš pasamdžiau tokį bérnapalaikį Slm.
Dictionary of the Lithuanian Language.